čiulčis

čiul̃čis sm. sing. (2) žr. čiulčinys: Kap čiulčio yr, tai pieno nėr; kap pieno yr, tai čiulčio nėr Prng. Čiul̃čis – ne blynai: čiul̃čio pavalgęs, pilvą išpūsi, blynų pavalgęs, dalgį suksi Prng.